Naujienos ir įvykiai
  • Naujosios „Volvo Car Corporation“ saugumo sistemos pakeis vairuotojų elgseną kelyje

    2012.07.20

    Pristačiusi aukštųjų technologijų naujoves, „Volvo Car Corporation“ žengė dar vieną didelį žingsnį link užsibrėžto tikslo – pasiekti, kad iki 2020 m. naujuosiuose „Volvo“ automobiliuose nežūtų ir nebūtų sužalotas nė vienas žmogus.

    „Volvo Car Corporation“ saugumo ekspertai atlieka aktyvius tyrimus, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą – ateityje „Volvo“ automobiliai nepatektų į kelių eismo įvykius. Pirmas žingsnis tikslo link – pasiekti, kad iki 2020 m. nė vienas „Volvo“ automobilio keleivis nebūtų sunkiai sužalotas.

    „Mes užtikrintai judame teisinga kryptimi, atliekame tyrimus, kurių tikslas – sukurti ir išvystyti ateities „Volvo“ modelių technologijas“, – pasakoja „Volvo Car Corporation“ saugumo strategijos kūrimo vyresnysis vadovas Janas Ivarsonas (Jan Ivarsson).

    Daugelis naujų technologijų orientuotos į vairuotojo elgseną moderniomis kelių eismo sąlygomis. Šiuolaikiniai vairuotojai skiriasi nuo savo pirmtakų. Trijų skirtingų JAV tyrimų institutų atlikti tyrimai rodo, kad šiuolaikinis vairuotojas 25–30 proc. prie vairo praleidžiamo laiko skiria kitiems, su vairavimu nesusijusiems užsiėmimams, pvz., naudojasi mobiliojo ryšio prietaisais.

    Vis daugiau vairuotojų vairuodami naudojasi mobiliaisiais telefonais, tikrina el. paštą ar skaito trumpąsias žinutes. Toks elgesys daro įtakos vairavimo budrumui, todėl kuriant naujas technologijas į šį faktą būtina atsižvelgti.

    „Šiuolaikinėje mobilioje visuomenėje mes niekur ir niekada neatsisakome socialinio bendravimo. Automobilis – ne išimtis. O mums tai reiškia, kad turime sukurti technologijas, kurios bet kuriuo metu suteiktų vairuotojui reikalingą paramą“, – aiškina Janas Ivarsonas.

    Atliekant „Volvo Car Corporation“ tyrimus, pagrindinis dėmesys skiriamas trims sritims: judėjimo saugumui važiuojamojoje juostoje, susidūrimams išvengti sankryžose ir kelio išsišakojimuose bei susidūrimui su laukiniais gyvūnais išvengti. Šiuo metu įmonė dalyvauja šiuose tyrimų projektuose:
    • autonominė automobilio vairavimo parama;
    • pagalba vairuotojui, kertančiam sankryžas;
    • gyvūnų nustatymas.

    Autonominis vairavimas automobilių sangrūdose
    Autonominė automobilio vairavimo parama padeda vairuotojui neišvažiuoti iš važiuojamosios juostos ir darniai važiuoti lėtai judančiame eismo sraute.

    „Vairuotojui važiavimas lėtai judančiame eismo sraute – monotoniškas ir varginantis procesas. Autonominio vairavimo technologija padeda vairuotojui patogiai ir saugiai važiuoti paskui priekyje važiuojantį automobilį“, – aiškina Saugumo funkcijų departamento funkcijų kūrėjas Fredrikas Lundholmas (Fredrik Lundholm).

    Kameros jutikliai ir radaras padeda automobiliui važiuoti paskui priekyje važiuojantį automobilį (žr. paveikslėlį ir vaizdo klipą). Variklis, stabdžių sistema ir vairo valdymas veikia automatiškai. Jei kelyje pasirodo kliūtis ir priekyje važiuojantis automobilis staiga atlieka netikėtą manevrą, valdymo sistema padeda vairuotojui ir atlieka tokį patį manevrą.

    „Ši funkcija labai palengvina vairuotojo gyvenimą. Pirmoji mūsų naujųjų technologijų karta sukurta nedideliu greičiu važiuojančiam srautui. Automobilis važiuoja paskui toje pačioje juostoje priekyje važiuojančią transporto priemonę. Tačiau sprendimą priima vairuotojas. Jis bet kada gali perimti valdymą“, – pabrėžia Fredrikas Lundholmas.

    Automatinis stabdymas sankryžose
    Sankryžos ir kelių išsišakojimai – sudėtingiausi šiuolaikinio kelių eismo ruožai. Kai daugybė kelių eismo dalyvių vienu metu įvairiomis kryptimis kerta kelią, net viena maža klaida gali sukelti rimtų padarinių.

    2007 m. 21,5 proc. visų kelių eismo įvykių, kurių metu žuvo žmonių, įvyko sankryžose, o 2006 m. 16 ES šalių (išskyrus Švediją) šis skaičius pasiekė 20,6 proc.

    Mokslų daktaras, Čalmerso technologijų universiteto aktyviųjų saugumo sistemų ir signalų funkcijų specialistas Matiasas Brenstremas (Mattias Brännström) „Volvo Car Corporation“ yra atsakingas už sankryžų kirtimo pagalbos sistemas – tyrimo projektą, kuriamą „Volvo“ automobiliams. Prireikus sistema įspėja vairuotoją ir automatiškai sustabdo automobilį, kertantį sankryžą (žr. paveikslėlį ir vaizdo klipą).

    „Judesio scenarijui įvertinti sankryžų kirtimo pagalbos sistemos naudoja jutiklį. Nustačius kritinę situaciją, sprendimas suaktyvinti sistemą priimamas akimirksniu“, – aiškina Matiasas Brenstremas.

    Sistemos veikimo principą jis demonstruoja remdamasis sankryžoje kairįjį posūkį atliekančių automobilių srautu. Užsidegus žaliai šviesai, automobiliai vienas po kitą atlieka posūkį. Staiga, degant raudonai šviesai, priekyje pasirodo automobilis, ir akimirksniu susidaro pavojinga situacija.

    „Tokiu atveju, siekiant išvengti susidūrimo, posūkį atliekantis automobilis automatiškai sustabdomas. Taip sankryžų kirtimo pagalbos sistema padeda išspręsti ne tik paties vairuotojo, bet ir kitų eismo dalyvių klaidas“, – pabrėžia Matiasas Brenstremas.

    Anot jo, „Volvo Car Corporation“ požiūris į saugumą – pasiekti, kad automobiliai elgtųsi taip pat kaip žmonės. Jutikliai veikia kaip akys, kompiuteriai – kaip smegenys, o stabdžiai – kaip raumenys.

    „Mes stengiamės, kad mūsų naujausios technologijos atliktų tai, ką panašioje situacijoje darytų žmogus, jei turėtų pakankamai laiko sureaguoti. Mes norime kuo labiau padėti“, – sako Matiasas Brenstremas.

    Šioms sistemoms sukurti reikalingai informacijai gauti visame pasaulyje automobiliai įvairiomis sąlygomis nuvažiuoja šimtus tūkstančių kilometrų. Ir visiems vairuotojams, nesvarbu kur jie būtų – Bankoke ar Vankuveryje, sistema privalo suteikti tokią pačią nepriekaištingą pagalbą, be to, teikiama pagalba turi atitikti vietinį vairavimo stilių ir eismo intensyvumą.

    Gyvūnų nustatymo sistema padeda išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais
    Žinoma, tokios informacijos įgijimas neapsiriboja miestų pakraščiais. Už miestų ir tolimesnėse vietovėse įvyksta daugybė avarijų, susijusių su laukiniais gyvūnais.

    Su laukiniais gyvūnais susiję kelių eismo įvykiai – visame pasaulyje labai rimta kelių eismo problema. Kanadoje kasmet įvyksta apie 40 000 tokių įvykių, per kuriuos sudaužomi automobiliai. Švedijoje 2010 m. registruoti 47 000 susidūrimai su gyvūnais, iš kurių 7 000 susiję su briedžiais. Kanadoje ir Švedijoje kelių eismo sąlygos užmiesčiuose labai panašios į Norvegijos, Suomijos ir Rusijos. Kasmet JAV apie 200 žmonių žūsta per laukinių gyvūnų (dažniausiai – briedžių) sukeltas avarijas.

    Tačiau ši oficiali kelių eismo įvykių statistika neparodo realaus vaizdo. Pavyzdžiui, ši statistika neatsižvelgia į atvejus, kai, siekdamas išvengti susidūrimo su gyvūnu, vairuotojas atlieka manevrą ir dėl to susiduria su kitu automobiliu arba nuvažiuoja nuo kelio. Umeo universitetas atliko tyrimą apie 2003–2010 m. įvykusius susidūrimus. Remdamiesi šiuo tyrimu, mokslininkai padarė išvadą, kad 23 proc. įvykių baigėsi žmogaus mirtimi (gyvūno nugaišimu), kai vairuotojas mėgino išvengti susidūrimo su briedžiu. Oficialioje statistikoje apie kelių eismo įvykius, susijusius su laukiniais gyvūnais, į šią informaciją neatsižvelgiama.

    Šiuo metu „Volvo Car Corporation“ kuria gyvūnų nustatymo technologiją. Šios sistemos tikslas nustatyti pavojų ir automatiškai pradėti stabdyti automobilį, siekiant išvengti susidūrimo su gyvūnu dieną ir naktį (žr. paveikslėlį ir vaizdo klipą).

    „Ši technologija – kitas mūsų saugumo sistemos žingsnis pėstiesiems apsaugoti. Didelis dėmesys skiriamas sistemos veikimui tamsiu paros metu, nes dauguma susidūrimų su laukiniais gyvūnais įvyksta paryčiais arba temstant“, – aiškina aktyviųjų saugumo sistemų techninis ekspertas Andreasas Eideholas (Andreas Eidehall).

    Susidūrimai su laukiniais gyvūnais dažniausiai įvyksta važiuojant vidutiniu greičiu. Mūsų užduotis – susidūrimo momentu sumažinti greitį nuo 100–110 km/val. iki mažesnio kaip 80 km/val. Automobiliui važiuojant mažesniu kaip 80 km/val. greičiu, saugumo sistemos yra daug veiksmingesnės. O tai smarkiai sumažina tikimybę patirti rimtų sužalojimų. Todėl reikia, kad sistema nustatytų gyvūną apie 30 m. atstumu.

    Kitas, ne mažiau svarbus aspektas yra laikas tarp objekto nustatymo ir sistemos reakcijos.

    „Naudodamiesi naujausiomis technologijomis mes galime dar labiau sutrumpinti reakcijos laiką ir taip pagerinti sistemos veiksmingumą“, – aiškina Andreasas Eideholas.

    Naudodamasi per tyrimus gauta išsamia informacija, sistema sugeba atpažinti gyvūnų formas ir tai, kaip jie elgiasi ant kelio. Gyvūnų judėjimo nuotraukos daromos nuolatos. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad laukiniai gyvūnui puikiai sugeba išlikti žmogui nepastebimi, tai gana sudėtingas procesas.

    „Mūsų laukia sudėtingiausia informacijos rinkimo užduotis. Ši informacija padės mums suprasti, kaip nustatyti gyvūnus, kuriuos gamta apdovanojusi sugebėjimu slėptis. Didžiausias dėmesys skiriamas dideliems gyvūnams, nes susidūrus su jais patiriama daugiausiai žalos ir nuostolių. Mes ištyrėme briedžius ir didžiuosius elnius, o dabar į savo sąrašą įtraukėme ir žirgus bei galvijus. Ateityje mes „išmokysime“ sistemą atpažinti mažesnius gyvūnus, tokius kaip stirnas ir šernus“, – pasakoja Andreasas Eideholas.

    Sėkmei reikalingas bendradarbiavimas
    „Šios technologijos vystosi milžinišku tempu, – sako Janas Ivarsonas, – jutiklių ir kitų elektroninių dalių kainos nuolat krenta, todėl ateityje mes tikimės įdiegti šias sistemas visuose savo automobiliuose. Tačiau, siekiant įgyvendinti viziją – jokių susidūrimų keliuose, reikia glaudžiai bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis valstybės institucijomis, draudimo įmonėmis ir kitais automobilių gamintojais.“



    Šios spaudos medžiagos aprašymai ir faktai susiję su „Volvo Cars” tarptautiniu automobilių asortimentu. Minėtos funkcijos gali būti siūlomos kaip papildoma įranga. Transporto priemonių specifikacijos skirtingose šalyse gali skirtis, ir gali būti keičiamos iš anksto nepranešus.

    Pristačiusi aukštųjų technologijų naujoves, „Volvo Car Corporation“ žengė dar vieną didelį žingsnį link užsibrėžto tikslo – pasiekti, kad iki 2020 m. naujuosiuose „Volvo“ automobiliuose nežūtų ir nebūtų sužalotas nė vienas žmogus.
    Atgal