Istorija

Automobilio siela, įkūnyta molyje

Kiekvienas automobilis gimsta iš molio luito. Legendinėje „Volvo Cars“ molio dizaino studijoje nedidelė meistrų komanda lipdo, šlifuoja ir poliruoja ateities modelius, suteikdama jiems pavidalą.

Inovacijos

Modeliuotojas kruopščiai rankomis lipdo automobilio prototipą „Volvo Cars“ dizaino studijoje.

„Volvo Cars“ molio dizaino studija.

Sužinokite daugiau apie mūsų tvarias medžiagas

Pagalvokite apie modernų automobilį. Ką matote? Galbūt pažangius jutiklius, itin ryškius ekranus, adaptyvius saugos diržus, itin greitą įkrovimą ar elegantiškus panoraminius stoglangius. Tikriausiai nė nepagalvojate apie molį. Vis dėlto tokia kasdienė medžiaga kaip molis ir gebėjimas suteikti jam formą atlieka esminį vaidmenį kuriant ateities automobilius.

Nors molio maketai automobilių pramonėje naudojami beveik 100 metų, tik nedaugelis išmano šią techniką. Tai paslaptingas amatas. Dailūs moliniai modeliai, kruopščiai sukurti „Volvo Cars“ studijoje, retai rodomi viešumoje. Jie veikiau tarnauja kaip įrankis, padedantis dizaineriams išgryninti idėjas, o vadovybei – priimti sprendimus.

„Volvo Cars“ molio dizaino studija įsikūrusi dideliame dizaino departamento pastate Geteborge. Tai fizinio modeliavimo skyriaus dalis, kurią sudaro apie 40 žmonių komanda – įskaitant 12 molio skulptorių. Čia dirbama laikantis griežčiausio konfidencialumo. Tikėtina, kad šiandien studijoje gimstantys moliniai automobiliai klientus pasieks tik po ketverių ar penkerių metų, todėl jie saugiai paslėpti už stumdomųjų sienų.

„Viską automobilyje kuriame nuo nulio. Kiekvienas mygtukas, ventiliacijos grotelės ar porankis turi būti suformuotas. Tai amatas, sujungiantis daugybę skirtingų įgūdžių“, – sako Jonas Almgrenas, „Volvo Cars“ fizinio modeliavimo skyriaus vadovas, aprodydamas mums studiją.

Volvo Cars modelis, pagamintas iš molio.

Automobilio maketas iš molio.

Čia yra patalpa, kurioje apmušalų meistrai kuria sėdynes ir salono apdailos elementus. Taip pat dekoravimo dirbtuvės, kuriose atrenkamos tinkamos medienos rūšys arba drožlės perdirbamos į naujus raštus. Yra ir dažymo cechas, kuriame maišomos spalvos ir dažomi moliniai modeliai. Taip pat – apšvietimui skirta elektronikos zona, didelės frezavimo staklės, išpjaunančios tiek viso dydžio automobilius, tiek smulkias detales, lazerinio graviravimo įranga, 3D spausdintuvai. Čia dirba ir dizaino inžinieriai bei programuotojai. Visa tai harmoningai veikia kartu, siekiant sukurti kuo realistiškesnį molinį automobilį.

„Fizinių molinių maketų pranašumas – greitis ir aiškumas“, – pasakoja Jonas Almgrenas. „Vos per kelias valandas tiksliai pamatote, kaip keičiasi automobilis. Galite čia pat pridėti arba nuimti molio. Tada galima automobilį išstumti į lauką ir įvertinti jį realioje aplinkoje, iš visų pusių.“

Procesas prasideda nuo dizainerio sukurto eskizo – paprasto skaitmeninio pagrindo, apibrėžiančio automobilio išorinius paviršius. Tuomet molio dizaino studija ir dizaineris glaudžiai bendradarbiauja įgyvendindami idėjas, gamindami detales ir žingsnis po žingsnio tobulindami viziją. Pirmiausia sukuriami keli sumažinti modeliai, vėliau – viso dydžio molinis automobilis. Jo pagrindas išpjaunamas iš polistireno putplasčio ir padengiamas maždaug 20–30 milimetrų molio sluoksniu.

„Volvo“ automobilio išorės maketas, kuriamas dizaino studijoje.

Dizaino studijos viduje.

„Kasmet atliekame apie 50 didelių frezavimo darbų ir sunaudojame 50–90 tonų molio. Šiandien šiame darbe klasikinis amatas susilieja su moderniomis technologijomis. Turime puikius skaitytuvus, kurie viską, ką darome iš molio, perkelia į skaitmeninę erdvę. Taigi molio modeliavimas tapo veikiau papildoma skaitmeninio proceso dalimi. Vis dėl to būtent molis suteikia dizainui sielą“, – sako Jonas.

Esame palydimi į didelę, šviesią salę, kurios centre stovi viso dydžio „Volvo EX90“ maketas. Pusė automobilio padengta rausvai rudu „Marsclay“ moliu. Kita pusė apklijuota „Di-Noc“ – plėvele, kuri tiksliai imituoja tikrus dažus. Šalia stovi stulbinančiai detalus molinis automobilio salono maketas, kuriame viskas atkurta iki pat smulkiausio garso reguliavimo valdiklio.

Molio dizaino studija padalinta į dvi dalis: viena skirta eksterjero modeliams, kita – interjero. Tomas Joyce’as yra vyresnysis molio modeliuotojas, atsakingas už eksterjero maketus. Jis užaugo Koventryje, Anglijoje, ir 1973 metais pradėjo dirbti medžio modeliuotoju „Triumph“ įmonėje. 10-ajame dešimtmetyje jis perėjo prie molio modeliavimo ir, kelerius metus praleidęs BMW, „Audi“ ir „Renault“, prisijungė prie „Volvo Cars“.

„Man patinka kūrybiškai dirbti rankomis. Naujo automobilio kūrimas yra amatas, pagrįstas lytėjimu, todėl po tiek metų pirštais jaučiu, ar forma tinkama, ar ne. Fizinio molinio automobilio maketo genialumas tas, kad jame nieko nenuslėpsi. Viskas yra matoma“, – pasakoja Tomas.

Eksterjero modeliams naudojamas minkštesnis molis, pašildytas iki 60–65 °C, kad būtų išgauta tinkama konsistencija. Tada prasideda procesas: lipdymas, lyginimas, formavimas, pakartotinis šlifavimas, poliravimas, kampų, paviršių, linijų ir formų koregavimas – ciklas, kuris gali trukti dvejus metus. Kai molinis automobilio maketas baigtas, visi duomenys skaitmeniniu būdu siunčiami į inžinerijos skyrių. Nušlifuoto molio likučiai perdirbami arba dovanojami mokykloms.

Įrankiai, naudojami gaminant „Volvo Cars“ automobilių molinius maketus.

Dizaino studijos viduje.

„Projekto metu daug kas gali pasikeisti – nauji reglamentai, naujos idėjos, nauji sprendimai. Dažniausiai koreguojama dalis, ko gero, yra stogo aukštis. Vis dėlto pasikeisti gali bet kas, o kartais tenka viską pradėti nuo nulio. Tai reikalauja pastangų, tačiau, kai viskas stoja į savo vietas, teikia neįtikėtiną pasitenkinimą.“

Tomas atidaro spintelę, pilną įrankių: grandiklių, lyginimo mentelių, dildžių ir gremžtukų, skirtų moliui pašalinti arba išlyginti. Čia taip pat yra specialių įrankių, kuriuos jis pats pasigamino iš šaukštų, sūriui skirtų peilių ar skustukų, kad pasiektų būtent tokį rezultatą, kokio nori.

„Pirmosios savaitės dirbant su nauju modeliu yra maloniausios – jo išvaizda dar nėra visiškai apibrėžta, todėl vadovaujiesi nuojauta. Gali laisvai improvizuoti. Man taip pat labai patinka bendradarbiauti su „Volvo“ dizaineriais – jie patys meistriškiausi, su kokiais man teko dirbti“, – sako Tomas Joyce'as.

Albinas Larssonas yra vyresnysis interjero molio maketų modeliuotojas. Jo darbas – itin kruopštus ir preciziškas, kadangi čia svarbus kiekvienas milimetras. Jis naudoja šiek tiek kietesnį molį, kurį dengdamas suminkština karšto oro pistoletu, prieš rankomis formuodamas detales. Tuomet paviršių jis dengia „dažų plėvelėmis“ – medžiaga, išlieta naudojant silikoninius kilimėlius su skirtingomis tekstūromis – ir galiausiai į molį įspaudžia 3D spausdintuvu atspausdintus komponentus.

„Man labiausiai patinka prietaisų skydas, kadangi jame yra tiek daug detalių. Kad viską atliktume teisingai, glaudžiai bendradarbiaujame su saugos ekspertais ir ergonomikos specialistais. Koks jausmas atsisėdus? Ar automobilyje viską matote? Ar niekas neužstoja vaizdo? To neįmanoma padaryti naudojantis tik skaitmeniniais įrankiais.“

Kaip ir Tomas, Albinas naudoja gausybę lyginimo mentelių ir grandiklių, tačiau jo dažniausiai naudojamas įrankis yra visai kitas – tai tiesiog paprasta lipni juosta.

„Lipni juosta, akys ir rankos – svarbiausi įrankiai mano darbe. Naudojant juostą galima išgauti idealiai tikslias linijas, kai automobilio viduje paviršius reikia pastumti vos per milimetrą. Ji pasitarnauja panašiai kaip liniuotė.“

Kaip ir dauguma Švedijos molio modeliuotojų, Albinas mokėsi „Formakademin“ akademijoje Rörstrand centre, Lidšiopinge. Tai dvejų metų programa, kurioje galima specializuotis architektūros, porceliano, kultūros ar transporto priemonių dizaino srityse. Vedamas susidomėjimo automobiliais, Albinas dirbo tiek „Škoda“, tiek „Volkswagen“, prieš gaudamas savo svajonių darbą „Volvo Cars“.

„Mane skatina pats amatas. Esu perfekcionistas. Vis dėlto, prisidėti prie puikaus produkto kūrimo taip pat yra nuostabu. Pradedi nuo mažo molio gabalėlio, kuris tampa pažangiausiu automobiliu, parduodamu visame pasaulyje. Tai jaudina“, – sako Albinas Larssonas.

Dauguma didžiųjų automobilių gamintojų dabar turi savo molio dizaino studijas. „Volvo Cars“ šią techniką pritaikė anksti, pradedant dizaino vadovo Jano Wilsgaardo pirmąja pasauline sėkme – „Amazon“ modeliu, pristatytu 1956 metais. Pastaraisiais metais Geteborgas tapo savotišku molio modeliavimo centru tiek Švedijoje, tiek pasauliniu mastu. Jonas Almgrenas tikisi ir tiki, kad taip bus ir toliau.

„Kol automobilius pirksime pasikliaudami širdimi, molio modeliai bus paklausūs. Tokie jau yra žmonės. Skaitmeniniai įrankiai nuolat tobulėja, bet vis tiek nemanau, kad jie gali visiškai pakeisti molinius maketus. Galų gale, automobilis yra apčiuopiamas produktas.“

Prie lango lauke stovintis „Volvo“ automobilis

„Volvo“ karjeros puslapis

Car
Volvo EX90

Volvo EX90

Car

Bendrinti


„Volvo“ molio dizaino studijoje: kaip kuriame būsimų automobilių sielą | „Volvo Cars“ LT-LT