Kampuotų formų, kompaktiškas ir nesupainiojamas su niekuo kitu.
naujienos
Naujasis visiškai elektrinis EX60 pasižymi įspūdingu nuvažiuojamu atstumu, o jį įkrauti galima per trumpą kavos pertraukėlę. Nuo tada, kai 1976-aisiais pristatėme mūsų pirmąjį elektromobilį, nuėjome ilgą kelią.
Paveldas
EX60
Kampuotų formų, kompaktiškas ir nesupainiojamas su niekuo kitu.
Taip prasidėjo mūsų elektrinė svajonė – nuspalvinta ryškia oranžine spalva. „Volvo Elbil“, kurio pavadinimas tiesiogine prasme reiškia „elektrinis automobilis“, dienos šviesą Geteborge išvydo 1976 metų lapkritį. Buvo pagaminti vos du šio modelio vienetai: oranžinės spalvos keturvietis automobilis kasdienėms kelionėms ir sviesto geltonumo dvivietis krovininis furgonas. Ir nors šis automobilis buvo itin kompaktiško dydžio, jis įkūnijo didingą viziją.
1976-ųjų „Elbil“ prototipas buvo sukurtas siekiant pademonstruoti naujas elektrinių pavaros sistemų technologijų galimybes. Nepaisant kampuotų kėbulo formų ir mažyčių ratų, jis galėjo pasiekti 70 km/val. greitį, o kiekvienoje sėdynėje buvo įrengtas trijų taškų saugos diržas – kaip ir pridera tikram „Volvo“. Visgi jo nuvažiuojamas atstumas buvo gana kuklus: po dešimties valandų krovimo buvo galima nuvažiuoti apie 50 kilometrų, o tai reiškė maždaug dvi valandas vairavimo.
Vis dėlto šis mažytis prototipas tapo kur kas didesnių siekių pradžia. Šiandien, praėjus 50 metų, mūsų elektrinė svajonė gyvuoja toliau, o ją įkūnija naujasis visiškai elektrinis visureigis EX60, užtikrinantis didžiausią nuvažiuojamą atstumą iš visų iki šiol sukurtų „Volvo“ elektromobilių bei itin spartų įkrovimą, kuris užtrunka tiek pat, kiek ir trumpa kavos pertraukėlė.
Mūsų pirmojo elektromobilio projektas gimė po 1972 metais surengtos Jungtinių Tautų Žmogaus aplinkos konferencijos. Jos metu tuometinis „Volvo Cars“ generalinis direktorius Pehras G. Gyllenhammaras pareiškė, kad jo įmonė yra „(...) problemos dalis, todėl privalome tapti sprendimo dalimi.“ Pradėjome eksperimentuoti su mažais, kelionėms mieste skirtais elektriniais automobiliais, tačiau visuomenės susidomėjimas buvo menkas. Daugelis į elektromobilius žiūrėjo skeptiškai – jie atrodė lėti, sunkūs ir sudėtingai įkraunami.
Mūsų pirmojo elektromobilio projektą iš dalies finansavo Švedijos valstybė. Buvo numatyta, kad „Televerket“ – buvusios Švedijos valstybinės telekomunikacijų bendrovės – darbuotojai naudos dvivietę „Elbil“ versiją kaip krovininį automobilį įmonės reikmėms. Šiuo automobiliu jie galėjo įveikti trumpus atstumus Geteborge be išmetamųjų emisijų pėdsako.
Dvivietė krovininė versija buvo sukurta trumpoms transporto užduotims neišmetant jokių emisijų.
Lyg pateisindamas savo žaislinio automobilio išvaizdą, „Elbil“ buvo neįtikėtinai lengvai valdomas. Vieno valdiklio, įrengto prietaisų skydelyje, paspaudimu vairuotojas galėjo pasirinkti važiavimą pirmyn arba atbuline eiga. Tačiau jo svoris anaiptol nepriminė žaislo: automobilis svėrė apie 1 200 kilogramų, o maždaug trečdalį šios masės sudarė akumuliatoriai.
„Volvo Elbil“ interjeras, matomas prietaisų skydelis, matuokliai ir vairas.
Mūsų naujajam „Volvo EX60“ energiją teikia pažangios ličio jonų baterijos, leidžiančios nuvažiuoti toli ir įkrauti automobilį itin greitai. Savo ruožtu, „Elbil“ buvo varomas sistema, pasiskolinta iš golfo aikštynuose naudojamų automobiliukų – dvylika šešių voltų švino rūgšties baterijų. Visiškai įkrauti šią sistemą trukdavo dešimt valandų, o idealiausiomis sąlygomis ji užtikrindavo 50 kilometrų nuvažiuojamą atstumą. Visgi vienu atžvilgiu „Elbil“ pralenkė šiuolaikinius greitai įkraunamus automobilius: norint „įsikrauti“ energijos pakakdavo tiesiog pakeisti visą akumuliatorių bloką.
Varomas naudojant dvylika švino rūgštinių baterijų.
Siekiant kompensuoti sunkius akumuliatorius ir išlaikyti kuo mažesnį bendrą svorį, inžinieriai privalėjo kruopščiai suprojektuoti kiekvieną detalę. Reikšmingi gramai buvo sutaupyti variklio ir bagažinės dangčių gamybai panaudojus stiklo pluoštu sustiprintą plastiką, durys ir stogas – pagaminti iš aliuminio, o interjeras buvo minimalistinis ir funkcionalus.
„Elbil“ buvo vos 268 centimetrų ilgio, bet, atsižvelgiant į kompaktiškus matmenis, gana erdvus. Kiekvienoje sėdynėje buvo įrengti trijų taškų saugos diržai (argi be jų tai būtų tikras „Volvo“?), o priekinės sėdynės turėjo paminkštintas galvos atramas. Keturvietės versijos galinės sėdynės nulenkiamos, o krovininiame modelyje vairuotojo pusėje buvo sumontuotos stumdomos durys.
Elektrinis variklis buvo integruotas į galinę ašį ir išvystė 9,5 kW galią bei maksimalų 70 km/val. greitį. Tiesa, rekomenduojamas važiavimo greitis siekė 50 km/val., norint maksimaliai išnaudoti baterijų energiją. Tuo metu elektromobiliai nepasižymėjo sklandžiu valdymu – veikiau trūkčiojančiu pajudėjimu iš vietos ir netolygiu greitėjimu. Panaudojus dvi įmonės naujai sukurtas bepakopes transmisijas „Elbil“ užtikrino sklandų važiavimą bet kokiu greičiu.
„Volvo Elbil“ kelyje – mažas, bet kupinas didelių ambicijų.
„Elbil“ pranoko savo laikmečio technologijas ir, nors buvo sukurtas kuo labiau panašus į tikrą automobilį, daugiausia buvo naudojamas tiesiog bandymams realiomis sąlygomis. Tačiau mes nepasidavėme. Dešimtajame dešimtmetyje pristatėme hibridinį „HEV98“ prototipą, sukurtą populiariojo 850 modelio pagrindu, kuriame įkraunamas elektrinis variklis buvo derinamas su vidaus degimo varikliu. 2011-aisiais išleidome nedidelę visiškai elektrinių „Volvo C30“ seriją – šie automobiliai buvo įkraunami iš standartinio sieninio elektros lizdo ir galėjo nuvažiuoti apie 150 kilometrų viena įkrova. Jie žaibiškai sulaukė pasisekimo – net ir šiandien C30 modeliai yra įprastas vaizdas darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelėse mūsų pagrindinėje būstinėje Torslandoje.
Atraskite išskirtinį dizainą, novatoriškas funkcijas, pažangiausius saugumo sprendimus ir vairavimo malonumą, kurį suteikia ikoniški praėjusių kartų „Volvo“ automobiliai.
Bendrinti
